"Honkongas" - lyg ir normalu, bet be tikslo ir be išskirtinumo
Čia mane kartais kritikuoja nepelnytai (na gerai, ir pelnytai irgi), kad aš tipo labai giriu viską Lietuvoje ir apskritai neadekvačiai reaguoju. Kad gal reikėtų kai kam ir kritikos.
Kaip ir reikėtų. Kinų maistas nedžiugina, daugiau prasto, negu gero (apie kiek geresnius irgi gal kada parašysiu), ir čia taip jau keistai išeina, kad korporatyviniai pasiūlymai (tinklai prekybos centruose) ir pavieniai kinų maisto dinozaurai, likę vos ne iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikų (t.y., 20 metų tam atgal).
Kokia tai rodos vištiena, labai raudonai geltona išėjo nuotraukoje, o tai ką aš galiu padaryti.Kažkaip taip atsitiko, kad užsidarius kinų restoranui Stiklių gatvėje (tam, kuris priklausė Stiklių), kinų maistas kažkaip nuėjo link pigaus, sotaus ir krakmolingo mitybinimosi teritorijos; lietuviai jį pamilo ir padarė savo sąmonėje nebe egzotiniu, o prilygstančiu tautiniam sotinimuisi iš visokių kaimiško maisto ėdyklų su faux-etniniu interjeru. Su visom visom pasekmėm, deja.
Čainizką kabaką Vingrių gatvėje man yra rekomendavę, bet aš nežinau, kodėl rekomendavo (gal anksčiau jis buvo geresnis, ar ką?). Nuėjome dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelis eina vakare (nebebuvo noro ir laiko gaminti vakarienės). Restoranas buvo puspilnis (arba pustuštis), padavėja ir barmenė aplaksto visus viena, ir šiaipjau stengiasi normaliai ir iš širdies, bet nespėja.
Viskas prasidėjo nuo ne visai vykusios vištienos ir kukurūzų sriubos (padavėja įspėjo, kad bus saldi – bet geriau ne įspėjinėti, o tiesiog tokio negaminti), ir ji buvo saldi, lyg perpus su sirupu. Sako, gal vaikams patinka. Gal, nežinau, visokių vaikų būna, bet tai visiškai zapredelnas žinomo patiekalo bastardizavimas, nežinau, kam gali patikti. Gal kam nors ir gali.
Oi per saldi.Aromatiška traškanti antis nebuvo tai, ką žmonės kitose šalyse įsivaizduoja kaip crispy aromatic duck – antiena buvo patiekta sausa ir su padažu atskirai (kas buvo kone vienintelis dalykas, darantis ją galbūt panašią į to paties pavadinimo patiekalą), ir jokių ten blynelių ir cibuliukų-agurkiukų ir slyvinio Hoi Sin padažo. Aromatiška traškanti antis yra Pekino anties (北京烤鴨) sausesnė atmaina ir ją reikia daryti taip, kaip reikia daryti. Čia padarė neaišku ką, ir tai nebuvo labai blogai, bet įspūdžio nepasiekė.
Vyšnių formos vištienos gabaliukai, apkepti gruzdintuvėje, buvo (ko gero) geriausias patiekalas iš to vakaro (nesakau, kad labai geras, tiesiog geresnis už kitus), kartu su žalia arbata, bet kaip tu pastarąją sugadinsi?
Sičuano jautiena (tai, kas turėjo būti Szechuan Beef) ir triušiena su česnakais sugebėjo būti absoliučiai vienodo skonio padaže (manau, iš didelio butelio – “Generic Chinese All-Purpose Sauce”), ir nebuvo nei įdomu, nei labai gerai. Liko ir daug neaiškių dalykų: kaip restorano pavadinimas susijęs (ir ar apskritai kaip nors susijęs) su Honkongu ir jo specifine virtuve (aišku, nesusijęs, aš čia tik šiaip klausinėju), ir kodėl negalima turėti kiniško alaus, kuris į Lietuvą yra importuojamas. Gal iš lietuviško antkainiai geresni.
Teigiamybių buvo: restoranas švarus, aptarnavimas nuoširdus, maistas nebrangus: keturiese sumokėjom su arbatpinigiais 130 Lt. Bet ar to pakanka, kad ten eičiau vėl? Tikrai ne.
Honkongas, Vingrių g. 11, Vilnius. +370 5 212 4010. Nuo pirmadienio iki penktadienio: 10:30 – 22:00, šeštadieniais ir sekmadieniais: 11:30 – 22:30.
Reik eiti ne į Vingrių gatvę, bet į Algirdo g. esančią “Pekino antį”.
Ne nuo tos sriubos pradėjai pažintį. Aš mėgstu Lvovo Honkongą. Kiek žinau meniu tas pats, savininkas jei ne tas pats, tai tikrai bent artimas giminaitis. Baltų grybų su vištiena sriuba mane vis sugrąžina ir sugrąžina į šią chavalką. O dėl kiniečių pagrindinių patiekalų nesiginčysiu, nekažką jie Lietuvoj.
O tai lietuviškas alus nepatinka? Nes vis šen bei ten vis nusiskundimai. Sutinku, kad jis sugedęs. Kad dar net prieš 4 metus buvo kokybiškesnis, o dabar be visa ko angliarūgštė nebetelpa ir pan. Bet kiniškas tai absoliuti tragedija, bent jau tos dvi trys rūšys Lietuvoje. Čia tas pats kaip alaus žmoniško ieškoti kur piečiau Vokietijos, Čekijos, Belgijos. Nebent limonadas ar alaus gėrimai visi ispaniški, itališki ir pan. O tiesa ale ir tie tamsieji salose tai išvis tokie specifiniai ir nekokybiški alaus porūšiai, kad net keista.
Oi kaip sutinku dėl “Generic Chinese All-Purpose Sauce” :) kiniškas meniu mūsuose dažnai atrodo toks storas tik dėl to, kad iš esmės padažai tie patys, tik mėsą skirtingą gali pasirinkti ir va tai knygos storio meniu – pradedant kiauliena, baigiant varlių kojelėmis…
Iš mano bandytų kokių 15 kinų restoranų vienareikšmiškai geriausias yra “Pekino Antis” Algirdo gatvėje.
Dar pietums kartais nueinu į “Rudenio vėjas” (ar kaip jis ten vadinasi) Jasinskio gatvėje, netoli IKI, – ten dirba tas pats virėjas (tik jau ir savininkas), kaip ir anksčiau buvusiam Rotundo gatvėje kinų restorane. Tiesa sriubos ten nelabai kokios ir iš esmės stipriausia jų vieta yra dienos pietų meniu esantys patiekalai.
Kiniska baltu grybu sriuba su vistiena yra pasaka :) taip pat labai verta paragauti Jautienos ir salieru sriuba, jei megsti juros gerybes tai pirmas dvi sriubas ju meniu – juros gerybiu ir kalmaru. Is antru patiekalu valgau tik Traskia vistiena saldziarugsciame padaze :) 1 ju meniu. Pasaka. Jei atvirai, tai net ir londone nelabai gaunasi skanesnes rast
Kam labiausiai patinka “Pekino antis”, tai turbut nesilanke “Pekine” kitoje Algirdo gatves puseje.
Pritariu Donatui dėl “Anties”, tačiau tame restorane arčiau Santuokos rūmų kelis kartus keitėsi virėjas, ir tai labai ryškiai pasijautė patiekalų skonyje – visada valgiau tuos pačius, todėl skirtumas – akivaizdus. Dabar lyg ir vėl į gerąją pusę pasisuko:)
Lina, jei turite omeny kitą Algirdo g. galą, tai man atrodo, kad tai yra tas pats restoranas “Pekino Antis”, nes meniu identiški. Aš bent jau valgau abiejuose. Ar dar yra kažkoks kitas? Pagal mane tai čia tie patys savininkai http://www.kinuvirtuve.lt/, trečias restoranas yra prie VCUP.
Skaniausios kiniškos sriubos, kokias tekę yra valgyti, yra “Baltasis lotosas” restoranėlyje, nors įsikūrę prekybos centre nėra daug kičo, pateikiami kainos ir kokybės santykį atitinkantys patiekalai.
Nesiginčysiu su Andrium, gal pagrindinai patiekalai čia ir kiek „generic“, bet tikrai ne blogiausia prasme. Aš dažnai pietauju čia, imu dienos pietus, ir nemalonių netikėtumų nėra buvę, net visad pakoreguoja patiekalą, jei, pvz., kas nemėgsta kokių ingredientų. Atskiro žodžio vertos sriubos iš sriubų meniu. Jei nesijaučiu alkanas kaip prancūzas Vilniuje 1812-ųjų žiemą, imu didelę (10 Lt) ir iki vakaro esu pilnas, ramus ir maloniai užganėdintas.
Honkongas Vingrių gatvėje nuostabus. Ten geriausia kiniečių virtuvė Vilniue. Straipsnis parašytas pikto snobo.
Honkongas – tinkamiausia vieta pietums. Aplinkos ir atmosferos pasisėdėjimui su draugais nulis. Tačiau tuo atveju, jei norima greita pavalgyti, tai vakare puiku. Mano nuomone, šiame restorane skaniausi vištienos patiekalai. O sriubą rekomenduočiau baltųjų grybų ir vištienos.