← Atgal

Markus ir Ko: Senamiesčio ramstis ir atskaitos taškas

Markus ir Ko, Antokolskio g. 11, Vilnius

įvertinimas:

↓ 2012 - 07 - 24

Andrius Užkalnis

Šiame restorane buvau daug, daug kartų – žiemą, vasarą, pavasarį, rudenį, įvairiomis progomis, su visokiais žmonėmis. Daug ką žinau atmintinai, ir – tiesą sakant – kai atėjau dar vienos vakarienės, susiruošęs rašyti apie ją, jaučiausi, lyg mane pagerbė jau vien priimdami mane dar kartą, nes čia – gerąja prasme – sustojo laikas.

Kai artėjau prie paprastų durų siaura Antokolskio gatve (vasarą ji visa užstatyta trijų restoranų staliukais), taip vaidenosi, lyg artėčiau prie ypatingos vietos.

Markusas gyvena jau 17 metų (nuo 1995-ųjų, kurie yra man įsimintini, nes aš tais metais išvykau į Britaniją) ir per tą laiką aš net išmokau teisingai rašyti jo pavadinimą, nes esu vadinęs jį “Marcus ir Co”, “Marcus & Co” ir dar kitaip, o ir dabar, tiesą sakant, nežinau, ką tas pavadinimas reiškia.

Sieną puošia gėlių vazonėliai – restoranas gyvena ne tik viduje, bet ir iki kitos sienos

Į Markusą einama dėl daugelio priežasčių – dėl kepsnių, dėl aptarnavimo, kuris yra suaugusiesiems (čia patyrę, protingi padavėjai, dirbantys rimtą darbą rimtiems klientams), ir dėl tokio jausmo, kad čia esi kaip Dievo užantyje, čia viskas patikima, ramu ir aišku – Senamiestis laiko apglėbęs už pečių. Čia dienos pietūs yra steikas iš meniu, už pilną meniu kainą. Čia neateinama, taupant maistui, ir mainais čia gaminama ne taip, kad būtų sutaupyta produktams.

Jautienos tartaras su putpelės kiaušiniais buvo išskirtinis

Aš esu mėsėdis, todėl vietoje užkandžio aš imu totorišką steiką su putpelės kiaušiniais (55 Lt). Šis patiekalas tapo Lietuvoje madingas neseniai, o Vakaruose gero gyvenimo simboliu tapo jau seniai: žalią mėsą ten valgė jau tada, kai žalia žuvis buvo tik įeinantis į madą dalykas (1987 m. filme “Wall Street”, iš kurio išmokau visko, ko reikia norėti gyvenime, jaunasis Charlie Sheen’o vaidinamas Bud Fox valgo totorišką steiką valgo ligi šiol madingame Manheteno restorane, 21 Club, 21 West 52^nd Street, New York).

Markus ir Ko totoriškas steikas, puikios kapotos jautienos kalnelis su dviem žaliais (ta prasme, nevirtais, nekeptais ir kitaip termiškai neapdorotais) kiaušinukais ant viršaus, neturi ko gėdintis prieš geriausius pavyzdžius kulinarinėse pasaulio sostinėse. Žinoma, 55 Lt. už užkandėlę nėra baisiai pigu, bet kažkaip nesigailiu išleistų pinigų: ir stambaus kapojimo tekstūra, ir gaivus žalios mėsos kvapas, ir skystas šaltokas putpelės kiaušinio trynys yra tikras gero gyvenimo patiekalas.

Steikas – čia nufotografuotas su minimaliu garnyru ir ant labai baltos lėkštės – yra restorano pasididžiavimas

Po mėsos užkandžio – jautienos kepsnys. Aš visur ir visada renkuosi su saiku (arba man dabar taip atrodo), ir todėl mažas steikas (55 Lt) ir paprasčiausias (ir, sakau jums, geriausias) šio restorano garnyras – šviežių kopūstų salotos (8 Lt). Esu anksčiau valgęs ir didžiąją porciją (75 Lt), kuri, su garnyrais ir padažais, nesunkiai perlipa magišką triženklę patiekalo ribą, bet šiais laikais tiek valgau restoranuose, kad užteks ir kuklesnio pavalgymo.

Kaip kepto steiko pageidausiu? Prašiau labai mažai kepto, vadinamojo blue rare, nes juk esu toks įnoringas, kad jūs neklauskite. Mėlyno žalumo mėsa yra dar net ne su krauju, tik labai plona, 1-2 mm. apkepta plutele, o viduje – želės konsistencija, ir kraujas net nebėga, dar nebėga, bet visgi čia Vilnius, čia tokių niekas neužsakinėja, ir gaunu tiesiog labai žalią kepsnį, su krauju viduje, ir iškeptojo išorinio sluoksnio storis – apie 3-4 mm. Irgi labai, labai gerai. Mėsa puiki: didingai, neatmestinai marinuota, jautiesi, kad kramtai mėsą. Džiaugsmas iltiniams dantims. Aš šį vakarą – riaumojantis liūtas, dorojantis šviežieną savanoje, tik liūtas neužsigėrinėja kokteiliais (Dry Martini – 22 Lt, gėrimas be priekaištų).

Kiti valgytojai ima pusiau žalią (medium rare) steiką su gausiu garnyru, bet jei norite mano patarimo – nevalgykite geros mėsos su bulvėmis, ypač keptomis gruzdintuvėje, jų įkaitę riebalai ir angliavandeniai neleis pasidžiaugti pačia mėsa. Ir lieknesni būsite.

Jūros gėrybių asorti – tiems, kas nebenori mėsos. Nors neaišku, kodėl nenorintys mėsos norėtų eiti čia.

Valgytoja, mėgstanti steiką tik retais atvejais, užsisakė jūros gėrybių rinkinį (tigrinės krevetės, lašišos, kalmarai, moliuskai, sepijos ir aštuonkojai grietinėlės padaže su troškintomis daržovėmis). Atrodo itin patraukliai, ir gausa bei įvairovė pateisina 55 Lt. patiekalo kainą. O skonis? Viskas gerai, bet lašiša kiek per sausa, tai jaučiasi net ir su šilkiniu grietinėlės padažu. Tačiau čia jau kabinėjamės prie smulkmenų ir ieškome tobulybės, nesupraskite neteisingai. Patiekalas nusipelno būti imamas ir vėl.

Desertas, pilnas šilto tąsaus šokolado, tiems, kas dar neprisivalgė iki jo

Desertams jaunosios valgytojos ima po šokoladinį gardėsį su maskarponės sūriu ir aviečių padažu – kas mėgsta desertus, tiems dangaus patiekalas (žr. nuotrauką).

Ką aš jums galiu pasakyti? Restoranas visiems metų laikams. Vasarą puiku sėdėti lauke, jei patinka karštis, jei norisi gaivaus pavėsio, gera viduje. Žiemą, kai lauke šalta ir pusto, čia bus šilta ir fantastiškai jauku, tik nesėskite per arti prie durų, nes jas atidarinėjantys lankytojai čiaukštels šalto oro gūsiais.

Per šias paprastas duris vaikščiojau ne kartą ir ne penkis.

Interjeras, kaip rašė kažkoks kolega apžvalgininkas labai, labai senais laikais, kaip “turtingo dėdės svetainė” – na, gal svetainė, o gal biblioteka arba rūkomasis. Tai vis tas žalios ir rudos spalvos derinys, kuris lieka praktiškai nepakitęs ir vis taip pat simbolizuoja pinigus ir sveiką aroganciją (galite suprasti, kodėl man ten patinka). Čia jokio skandinaviško minimalistinio juodo-balto švarumo, čia pagarbus senas nusidėvėjimas. Geresnes dekoracijas brandintos jautienos kepsniams turbūt sunku sugalvoti.

Sausasis martinis nebūtų padaręs gėdos ir gero viešbučio barui.

Keturiese sumokėjome 545 Lt ir 60 Lt arbatpinigių. Penkios žąsys iš penkių, nes ant tokių vietų, kaip Markus ir Ko, laikosi Vilniaus restoranų puikumas. Pagarbiai keliu skrybėlę.

Markus ir Ko, Antokolskio g. 11, Vilnius. Tel. +370 5 2623185, +370 686 63203. Tinklalapis.

Kasdien, nuo vidurdienio iki vidurnakčio.

Böff: steiko gerbėjų klubas

2012 - 10 - 31

Alesia Litvinionok

Novotel: tebūnie Vilniuje Vakarai (vieta pusryčiams)

2012 - 10 - 09

Andrius Užkalnis

California Gourmet – ne kiekvienai dienai, bet juk reikia ir švenčių

2012 - 08 - 30

Andrius Užkalnis