Red Newt Bistro – ten, kur auga Niujorko ryslingai

Į Red New Bistro nuvažiavome pietų, Motinos dienos proga. Iš pradžių ruošėmės pietauti Simply Red Bistro prie Sheldrake Point vyninės, bet paskambinusi sužinojau, kad resotrano ten jau nebelikę. Mat buvusi restorano šefė pernai gana sėkmingai sudalyvavo Food Network televizijos laidoje Chopped, ir po to nutarė keisti darbo profilį: restoraną perkvalifikavo į kulinarinę mokyklą. Su manimi telefonu kalbėjusi panelė man iškart parekomendavo Red New Bistro; ten dar niekada nesame buvę, tad nutarėme išbandyti.

Red Newt – tai gana neblogą vyną gaminanti vyno darykla, įsikūrusi ant Senekos ežero kranto centrinėje Niujorko valstijos dalyje, taip vadinamame Finger Lakes Wine Trail. Ant Senekos, Kajugos ir Kejukos ežerų krantų yra daugiau nei šimtas mažesnių ir didesnių vyno daryklų, kuriose populiariausias iš visų ten auginamų ir spaudžiamų vynų yra ryslingas, saldus, vaisinis, gaivus ir lengvas. Gal vyno žinovai rastų daugiau mandrų epitetų Niujorkų ryslingams, bet aš nesu vynų žinovas, nepasižymiu rafinuota iškalba ir netgi nežinau visos reikiamos terminologijos, todėl man Niujorko ryslingas yra tiesiog puikus laisvalaikio vynas, ir Red Newt Semi Dry yra mano vienas mėgstamiausių ir dažniausiai perkamų vynų.

Red Newt Bistro Motinos dienos proga turėjo paruošę specialų brunch meniu: tradiciniai pusrytiniai patiekalai (blynai, kiaušiniai, pracūziški skrebučiai), o šalia jų visa tai, ką paprastai užsisakinėtumėte pietums: kelių rūšių sumuštiniai, jautienos mėsainis, avienos gyros, vienas žuvies patiekalas, dar pora pasirinkimų vegetarams ir keli mažesnių porcijų variantai vaikams. Meniu neilgas, o tai visada yra didžiulis pliusas; aš manau, kad kuo ilgesnis restorano meniu, tuo prastesnis yra ten siūlomas maistas.

Red Newt tarpekliai – geriau, nei Belmonto kriokliai

Mes paprašėme staliuko kieme, nes diena buvo graži, o be to iš verandos atsivėrė žalias vaizdas į Red Newt vynuogynus ir kitapus ežero banguojančias kalvas.  Mums atsisėdus iškart prisistatė padavėja su dviem mimozom, man ir mamai. Motinos dienos proga visoms mamoms mimosos buvo dalinamos nemokamai.  Pradžiai užsakėme lėkštę su keletu rūšių sūrių ir rūkytų mėsų: pora variantų gorgonzolos, vietinio ožkų sūrio skritulėlis, keli trikampiai gana švelnaus provolone, o taip pat chorizo ir sopresatos griežinėliai, šviežių špinatų salotos, smidrai ir saldūs riešutai su medumi ir klevų sirupu. Prie viso dar buvo papjaustyta baltos rozmarinais kvepiančios duonos ir keli ruginės duonos skrebučiai. Visai gera pradžia.

Starteriai

Dienos sriuba buvo trinta pomidorų, su šviežiais bazilikais, gal kiek per vėsi, bet skani. Vaikai sulapnojo sriubas neraginami; suaugusiems irgi patiko. Pietums aš užsisakiau ant grotelių keptą jautienos nugarinę su kiaušiniais.

Kepsnys su kiaušiniais

Kepsnys buvo puikus: nedidukas, bet didesnio ir nereikia. Sultingas, minkštas, dūmais kvepiantis nugarinės kepsnelis buvo apsuktas kiaulienos šoninės juostele ir apskrudintas ant karštų kepsninės liepsnų. Aš gal nebūčiau baisiai nusiminusi, jeigu kepsnys viduje būtų buvęs kiek raudonesnis, bet tai jau būtų buvęs kabinėjimasis. Manoji filet mignon tikrai buvo liuks. Prie kepsnio patiekti kiaušiniai buvo kepti ant šoninės taukų, todėl baltymo kraštai buvo gražiai ir tamsiai apskrudę, o tryniai buvo skysti ir bėgantys: ryškiai oranžinis kiaušininis padažas rozmarinais kvepiančioms traiškytoms bulvytėms su luobelėmis. Manasis patiekalas buvo be priekaištų.

Šeima pietums valgė quiche su šviežiais špinatais, mėsainius ir picą. Viskas buvo skanu.

Net ir Laukinių Žąsų redaktorius pasiruošęs dėl gerų mėsainių toli keliauti.

Mėsainiai buvo dideli ir sultingi, iškepti taip, kaip buvo paprašyta. Ant mėsainių buvo dosniai užkrauta plonai pjaustyto kumpio, kurio gal ir nereikėjo tiek daug (gal išvis nereikėjo kumpio, bet matomai šefui taip patiko). Quiche buvo aukštas, purus, su apskrudusia plutele, o viduje minkštas ir drėgnas, iškeptas taip kaip reikia -  pirmiausiai trapi sviestinė “pluta”, o po to į ją sudėtas įdaras ir supilti iki putų išplakti kiaušiniai. Visa tai kepta ilgai ir neskubant, neaukštoje temperatūroje, kad kiaušiniai neišdžiūtų, o tik vos vos sustandėtų. Tikras geras quiche. Aiškiai pasistengta.

Desertai buvo tradiciniai, neįmantrūs, bet tokie, dėl kurių verta peštis. Mes užsisakėme šiltą šokoladainį su vietoje pagamintais vaniliniais ledais ir riebų grietinėlės sūrio pyragą su šviežių rabarbarų kompotu. Penkiese pasidalinome du nemenkus desertus, ir abi lėkštutės buvo išdažytos švariai.

Taigi, susumuojant, buvo tikrai geri pietūs. Maistas buvo paprastas, nieko ekstravagantiško, bet čia jums, žinote,  ne koks  Mario Batali ar koks Bistro Baltazar Manhetene. Čia jums, žinote, ir ne Čikaga, ir ne Filadelfija, ir ne Vilnius. Mes esame Hector, NY. Čia miesto gyventojų yra gerokai mažiau negu tame pačiame mieste besiganančių stirnų, o pro restoranų langus čia matyti ne Brodvėjus, bet ganyklos ir karvės.

Quiche – aiškiai pasistengta.

Taip kad restoraninės ambicijos čia palaikomas atitinkamame, prie aplinkos priderintame lygyje. Red Newt aplinka buvo mažų mažiausiai neįpareigojanti: vaikai tarp patiekalų išbėgdavo pasilakstyti po laukus, suaugę turėjo progą išragauti visą tuntą Red Newt vynų. Penki asmenys sočiai pavalgė už $100 plius arbatpinigiai.

Pasikartosiu: viskas buvo skanu, o tai mano manymu yra svarbiausia. Kiaušiniai, mėsa ir daržovės išauginti čia pat vietoje. Viskas šviežia. Viskas kvepia. Geras maistas. Kaip namuose. Ar važiuočiau ten dar kartą – tikrai taip. Norėčiau atvažiuoti į Red Newt vakarienei. Manau, kad tikrai nuvešiu ten svečius. Jeigu jūs kartais sukiotumėtės po Itakos apylinkes (ką gali žinoti!), aš rekomenduočiau būtinai užsukti į Red Newt. Tikiu, kad jums patiks. Gal ir vyno nusipirksite. Po pietų galėsit pasivaikščioti po Watkins Glen tarpeklius, o tai jau savaime yra neeilinė atrakcija.

Aušra Marcinkevičiūtė

Red Newt Bistro, 3675 Tichenor Road, Hector, NY 14841. Tel. +1 607 546-4100. Tinklalapis. Facebook profilis.

Pietūs kasdien nuo vidurdienio iki 16:00, vakarienė nuo trečiadienio iki sekmadienio 17:00 – 21:00.