Vapiano: kartais formulė ir klišė yra viskas, ko reikia

Kai man pirmą sykį parodė Vapiano, dar negyvenau Vilniuje.

Tą kartą aš pagalvojau: nieko sau, nejaugi lietuviai gali padaryti savo restorano modelį, kur viskas, rodos, nuo-iki? Kur viskas pragalvota, procesas sustyguoti (apie jų verslą iš verslo pusės rašė mūsų lietuviškieji autoritetai, o ir jie patys rūpestingai susideda spaudos, bet ne žymiai įtakingesnių tinklaraštininkų, atsiliepimus). Pasirodo, ne lietuviai darė, pasirodo, čia vokiškas tinklas su beveik 100 restornų visame pasaulyje, nuo Londono iki Čikagos, ir tai, kas pas mumis įrengta prekybos centre "Europa" (šalia Vilniaus savivaldybės), tėra vis dėlto pagal vadovėlį padarytas užsienietiško sumanymo įgyvendinimas.

Kas ir yra gerai.

Nes veikdami griežtai pagal instrukcijas, lietuviai išvengė visų nelaimingiausių lietuviško restoraninio verslo klaidų: ieškojimo rūroje smegenų, neva tobulinant receptus, kuriems nereikia tobulinimo, o reikia žmoniško atlikimo, ir bandymo sutaupyti ten, kur nesitaupo.



Restoranas siūlo iš esmės pastas ir picas. Ir vienos, ir kitos gaminamos iškart užsakius (ir pastos padažai taip pat), šviežia (nedžiovinta) pasta verdama al dente (todėl teužima 3-4 min.), ir kol pasta verda, virėjas pagamina padažą. Padažai yra paprasti ir tradiciniai - nuo pesto ir karbonaros (nebandysiu išvengti atrodymo esant pasikėlusiu, bet tikrai anglišką meniu skaityti lengviau, mat jame suprantami patiekalų pavadinimai, o lietuviškame - kruopštūs išaiškinimai, ką gi reiškia karbonara) iki itališkos dešros su figomis (salsiccia con fichi, nors ten greičiau tokia Milano salami, o aš jau įsivaizdavau, kad Lietuvoje vienoje vietoje rado tikrų itališkų dešrelių ir štai tos dešrelienos pritrupins dideliais gabalais, ir jau galėsiu būti atvykęs į rojų, nes itališkų dešrelių su pankoliu neturi niekas, ir vienintelis variantas yra paimti geros kiaulienos, sumalti su trupučiu lašinių, ir pridėti grūstų pankolių - čia nukrypau nuo temos, bet neįmanoma turbūt savyje laikyti tai, kuo privalu pasidalinti).

Makaronus galima pasirinkti iš kelių rūšių, kas ne visuomet yra gerai: paėmus tagliatelle su pesto padažu, dėl didelio šios pastos paviršiaus ploto jie padažą sudoroja be pasigailėjimo ir lieka sausoki (padažo kiekis, kaip suprantu, nėra varijuojamas priklausomai nuo pastos tipo).



Lietuviai, rašydami apie Vapiano, dažnai sako "greitas maistas", nors kad pavalgymas ten ypatingai pagreitėja, nepasakyčiau. Žinoma, nereikia laukti, kol atneš meniu, kol atneš valgyti, kol atneš sąskaitą, kol atneš gražą (viską klientas atsineša pats), bet ruošimas "prieš jūsų akis" yra geras tik tuomet, kai jūs esate pirmas eilėje. Kai jūs esate antras eilėje, tai nebe taip faina, nes laukiate ne tik, kol kitas klientas užsakys, bet kol jam ir pagamins, kas gali būti nelabai smagu, nebent turėtumėt rankoje išmąjųjį telefoną ir nebijotumėt juo naudotis el. pašto tikrinimui ir skaitymui, ką apie jus parašė Feisbuke.

Restoranas aiškiai taiko į biurų žmones, kurie dieną čia ateina miniomis pietauti (galvojantiems apie kainą, čia yra variantų išeiti išleidus gal 15 Lt žmogui, kas apriboja pasirinkimą drastiškai - vien pastos su brangesniais padažais kainuoja apie 22 Lt už porciją). Ofisinė minia turi savo privalumų (ateina kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio), turi ir trūkumų, nes nevartoja didžiausio antkaininio produkto, alkoholio. Alkoholio čia yra, bet jį geriančių - suprantamai nedaug, todėl Vapiano atsimuša kas jiems priklauso iš super-premium limonadų (Arizona gėrimas su vaisių sultimis, iki 13 Lt už butelį, normaliai, ar ne?).

Galima, aš labai greitai pasakysiu, kas gadina nuotaiką (nes vienas dalykas yra tipiškai lietuviškas). Mano sąskaita: 113,00 Lt, paduodu prie kasos (nes čia reikia mokėti prie kasos) šimtą pem litų. "O gal turit tris litukus?" Ne, aš neturiu. O galima dabar pasakysiu? Aš neturiu trijų litukų ir nenoriu turėti; jei būčiau turėjęs, tai gal būčiau ir davęs, bet jūsų darbas yra turėti pakankamai grąžos ir neubagauti "litukų", "centukų" ir "gal ką nors smulkiau" iš klientų. Grąžos turėjimas nėra neįmanomas logistinis uždavinys, ir aš nenoriu girdėti, kad galbūt pas jus ateina 100 žmonių, kiekvienas kurių atkiša po 200 Lt banknotą. Tai pasiruoškit 20 000 litų pamainai smulkiais, ir nesvarbu kaip jūs tai padarysit, bet jūsų darbas yra turėti grąžos ir viskas. Taip, aš žinau, kad galima atsiskaityti kortele, bet tuo momentu aš norėjau atsiskaityti grynais.

Dar daugiau: jeigu jūs sugebat turėti pakankamai puodų, lėkščių, stiklinių, šakučių, peilių, šaukštų, sūrio, pastos, vandens ir visko visko, ko jums reikia darbe, tai malonėkit pasirūpinti ir grąža, nes juk neprašot kliento, gal jis kartais turi savo druskytės atsinešęs, oops, mes visą jau sunaudojom, čia ėjo daug žmonių ir visi druskos prašė.

Dar daugiau: aš jums būčiau davęs penkias žąsis, o ne keturias, jei ne šis netoleruotinas lietuviško atitjudo recidyvas, kuris suerzino - ir dar, velnias, pačioje apsilankymo pabaigoje, ir kadangi buvau ne pirmą kartą, ir kiekvieną kartą buvo ta pati rūgščios citrinos kandusi veidelio išraiška nuo stambaus banknoto, todėl žinau, kad ne atsitiktinumas, o sisteminė problemytė. Matyt, išėjo taip, kad buvo vienas dalykas, kurio nenumatė vokiečiai, rašydami instrukcijas, tai lietuviškas įprotis "ieškokit smulkiau", nes geras klientas turi galvoti už aptarnaujantįjį ir netrukdyti jam dirbti. Jūsų daug, o aš viena, kas čia bus kai kiekvienam reikės grąžą duoti.

O šiaip daugiau viskas gerai, gražus ir erdvus interjeras ir šviesos pojūris (primena gero oro uosto gerą verslo klasės salę, štai ką primena), ir tualetai švarūs, ir visi virėjai ir maisto nešėjai ir išmanūs, ir greiti. Be jokios abejonės, eisiu dar, tik galbūt atsiskaitinėsiu kortele. O gal kaip tik ne. Aš jus perauklėsiu, ir uždirbsit man aukščiausią balą, nes potencialą visą turite.

Vapiano, Konstitucijos pr. 7a, Vilnius. Tel. +370 5 238 3489. Tinklalapis.

Nuo pirmadienio iki šeštadienio: 11:00 - 23:00, sekmadieniais: 12:00 - 22:00. Virtuvė baigia darbą pusę valandos prieš užsidarant restoranui.