Atgal

Vinchenso-Mimoza: du pavadinimai, bet maisto kokybės neužtenka nė pusei

Vinchenso-Mimoza, Islandijos g. 1, Vilnius

2012 - 11 - 08

Islandijos gatvė sostinėje nėra labai laiminga vieta. Šiandien neoficialiai vadinamas alkoholikų trikampiu, didelis ir kažkada gražus ir išmaniai architekto Justino Šeiboko suprojektuotas pastatas, kuriame kažkada buvo spaudos parduotuvė “Periodika” ir visokios su ryšiais susijusios įstaigos, neteko kažkada sumanyto iškilmingumo ir logiško erdvės pojūčio.

Šiandien tose patalpose, kur kažkada buvo dešimtys kabinų su telefonais, iš kurių galėdavai skambinti į kitus miestus ir į užsienį (nes mobilių telefonų nebuvo, kaip ir normalaus laidinio ryšio), prieš tai išsikeitęs pinigus į keistas 15 kapeikų monetas. Kodėl keistas? Todėl kad Sovietų Sąjunga buvo viena iš nedaugelio valstybių, kur monetos ir popieriniai pinigai nesekė normalios skaičių sekos: 1, 2, 5, 10, 20 ir taip toliau. Trijų rublių banknotas buvo keistas, ne mažiau atsilupusi buvo 3 kapeikų moneta, o jau 15 kapeikų – jau visas ekstrymas. Tas 15 kapeikų monetas reikėjo naudoti skambinimui iš patalpų, kur šiandien yra Vinchenso-Mimoza, alaus sandėlys ir neva Azijos maisto restoranas.

Kam vienam restoranui du pavadinimai? Aš nesuprantu, ir vargu ar kada sužinosiu. Tačiau bent jau vienas iš jų susijęs su vynu, kurio čia išdėliota nemažai – daugiausiai tai nebrangūs gėrimai, gerai pažįstami iš degalinių lentynų ir didmenos sandėlių.

Na, ką darysi, čia mes ne vyno atėjome – pirmiausia, dabar pietų metas, antra, eiti į vyninę (bet kurią vyninę) skanauti vyno – tas pats, kas žiūrėti laidą “Duokim garo” dėl muzikos. Aš tų laidų esu matęs nemažai, pataisykit mane, gal aš klystu, bet man rodos, ten visą laiką groja pakaitom dvi dainas.

Vyninės Lietuvoje yra tam tikras nesusipratimas. Gerą vyną, kurį parduoda išmanantiems klientams išmanantys padavėjai, galima rasti parduotuvėse ir restoranuose. Tik ne vyninėse. Vyninės yra dažniausiai labai pigiai didmenoje pirkto ir nebrangiai parduodamo klientui vyno namai, dažniausiai su itin nebrangiais “maisto rinkinukais” prie jo. Jos niekam nekenkia, tačiau būtent vyninėse yra ugdomos neteisingos gėrėjų viltys: čia yra išmokstama galvoti, kad 19,99 Lt už butelį, su visais antkainiais, akcizais ir taurių plovimu, yra “normali” kaina.

Patalpas galima pagirti už jaukumą. Taip, įvairių šalių laikraščiais išklijuotos sienos yra labiau paauglių auditorijai , didelis atviras baras, kur matosi maisto gamyba, irgi gerai. Prietema? Ženkliai per tiršta, bet antra vertus, tamsa – jaunimo draugas, o ir kai kuriems patiekalams per daug šviesos nereikia, kaip paskui patiriam.

Per du staliukus sėdi porelė, jau per pietus gerokai prisilupę, ir panelė kalba itin garsiai, kaip būna išgėrusiems žmonėms, todėl mes sužinome, kad susimokėję jie abu kartu važiuos pas ją namo. Širdžiai neįsakysi.

Vietnamietiška sriuba, deja, neatitiko lūkesčių.

Meniu – Tom Yum sriuba (14.56 Lt), kuri turi būti skaidri ir aštri, kaip ji pateikiama Tailande, Malaizijoje, Laose. Ji tradiciškai remiasi žuvies sultiniu. Čia ji raudona, lyg joje būtų daug pomidorų, pakankamai aštri, tačiau tikrai neskani ir neautentiška. Kažin kokie pigūs makaronai sriuboje nepadeda.

Tempura, įvairenybės apkeptos tešloje, buvo nevykusios – o padažas buvo absoliučiai neteisingas

Kitas patiekalas – maišyta tempura (25.63 Lt), visokie plonoje tešloje apvynioti maistiniai dalykai, iškepti gruzdintuvėje. Tempuroje paprastai būna arba daržovės, arba jūros gėrybės (kalmarai, krevetės),  na, dar grybai – bet čia Lietuva, čia fantazija muša per kraštą: tempuroje randame vištienos. Na, ką tu, žmogau, padarysi. Niekas neuždraus. Ir nors būtų gardi vištiena, bet čia – stambus, blyškus, beskonis gabalas.

O blogiausia – padažas. Prie tempuros visuomet patiekiamas skystas, arbatos spalvos padažas mirkymui, lengvesnis ir už brandintą sojų padažą, kuris būna japonų restoranuose ant stalų, bet čia antpilas labai tirštas, lyg toks, kuriuo amerikietiškuose restoranuose glaistomi šonkauliai, arba gal padažas teriyaki, kuriuo būna glaistyta vištiena visiškai kitame patiekale. Čia jis netinka.

Kalmarai – gruzdinti sename aliejuje ir lėkštėje privaryta padažo.

Su tuo pačiu padažu susiduriame kitame patiekale, Ika Katsu – tai yra, apvoliotas džiūvėsiuose ir keptas gruzdintuvėje kalmaras (17.90 Lt). Didelė lėkštė kūrybiškai aplieta tuo pačiu lipniu, saldžiu padažu: gal ir galėtų būti gražu, jei prie ko nors tiktų, bet, deja, tai negelbsti beviltiško patiekalo. Plutelė – seno aliejaus skonio, ją nulupus, lieka kietokas, beskonis kalmaras. Valgyti šio patiekalo nebaigiame.

Karis – padažas buvo tiesiog perkrautas riešutų skonio, ryžiai buvo per pigūs

Dar vienas patiekalas epopėjoje, keistai pavadintas Masala Butter Chicken.

Keista –yra du skirtingi indų patiekalai. Pirmiausia, būna toks Butter Chicken (sviestinis viščiukas), iš šiaurės Indijos, kur vištiena yra marinuojama jogurte su prieskoniais, kurių ten dedama gausiai: ir imbiero, ir trinto česnako, ir žaliųjų citrinų, ir pipirų, ir kalendros, ir kumino, ir čilių, ir ciberžolės, o paskui kepama su tais pačiais ir dar kitokiais prieskoniais – cinamonu, gvazdikėliais, ožrage, grietinėle. Kartais šiek tiek pridedama anakardžių riešutų pastos, sutirštinimui.

Kitas patiekalas yra Chicken Tikka Masala, be galo populiarus Britanijoje. Tai bengalų valgis, kur kepti vištienos gabaliukai patiekiami labai sudėtingame, švelniai rudame padaže, kur yra daug česnako, svogūnų, imbiero, čilių.

Čia – nei viena, nei kita. Vištienos gabaliukai čia užpilti paprastu žemės riešutų padažu, koks būna pridėtas prie indonezietiškų vištienos iešmelių Europos parduotuvėse, ir kuris ten būna pigus ir sprangus. Čia tas pat. Neskanu, neteisinga, beprasmiška. Patiekalo nebaigiame.

Kirba mintis – čia, turbūt, mažai kas valgo – visi geria pigų vyną ir džiaugiasi. Mes buvome užsakę dar vieną patiekalą, kažkokius vietnamietiškus suktinukus, bet juos padavėja užmiršo, nes, suprantate, juk ne fasonas užsirašyti, geriau vaizduoti, kad viską prisiminsi.

Dar vienas patarimas restoranams ta proga: jei norite sugadinti klientams nuotaiką iš pat pradžių, tęskite tuos cirkus su padavėjomis “aš viską prisiminsiu”. Tai mus, klientus, labai žavi: mums patinka (ypač kai būna didelės kompanijos), kai patiekalus pamiršta, mes mėgstame, kai ateina po penkių minučių pasiklausti, sakykit-dar-kartą-kas-ką-geria, mes svaigstame nuo galimybės gauti tai, ko neužsakėme, ir mums patinka nutraukti pokalbį ir bandyti suprasti, kas gi šitą atneštą dalyką užsakinėjo, kol neišsiaiškinam, kad niekas neužsakinėjo, o užsakinėjo kitas staliukas. Padavėjos bloknotas ir rašiklis sugadina mums visą malonumą.

Šiuo atveju, Mimozos padavėjai apie jos užmirštą patiekalą ir nebeprimenam, nes to, kas jau atnešta, visiškai pakako ir įvertinimui, ir tvirtam apsisprendimui visada aplenkti šią vietą, kuri gauna įvertinimui vieną vienintelę žąsį iš penkių.

Trise už pietus sumokėjome kuklius 93.09 Lt, bet labiau negu pinigų, buvo gaila prarasto laiko, taurių Azijos patiekalų pavadinimų, kurių nepapuošė tai, kas tais vardais buvo pavadinta, ir seno aliejaus skonio, likusio burnoje.

Vinchenso-Mimosa, Islandijos g. 1. Tel.: 8 652 93587. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio: nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Ketvirtadieniais: nuo vidurdienio iki 01:00. Penktadieniais – nuo vidurdienio iki 02:00. Šeštadieniais – nuo 15:00 iki 02:00. Sekmadieniais: nuo 15:00 iki vidurnakčio.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (39)
Marija 2012-11-14 11:17

Man labai patiko šitas straipsnis – pagaliau pradedame daiktus vadinti tikraisiais vardais.Jeigu ta vieta niekalas – tai taip ją reikia ir vadinti (CENZŪRUOTAI). Gaila, kad tautiečiai (ir netgi sostinės aukštuomenė) turi tokį prastą skonį ir vis dar lankosi tokiose vietose, sakyčiau veikia bandos instinktas – jeigu vienas pažįstamas pasakė, kad ta vieta madinga ir gera, tai būtinas reikalas ten ir toliau lankytis.Linkiu lietuviams lavinti savo skonį, daugiau keliauti, juk, kaip taikliai sako kaimynai iš rytų – vsio poznojotsia v sravneniji, atleisk man kirilica.

Marija 2012-11-14 11:19

P.S. gerb. p. Užkalni, ir toliau be jokio gailesčio tikrinkit ir vertinkit MAitinimo įstaigas ir įstaigėles.Jūs lyg gūsis gaivaus vėjo Lietuvos gastronominėje padangėje;)

Ulzano 2012-11-15 23:15

Jo, Vinchenso geriausia ateiti po pietų, praktiškai galima filmuoti ir dėti į jutūbą su užrašu “blogiausias aptarnavimas EVER”. Ant viso garso kala būmčikas, padavėjai ateina po penkiolikos min. su veido išraiška “kokio xxx čia atsivilkai”, iš meniu pusės dalykų nėra. O šiaip yra buvę kad apskritai nepriėjo, teko eiti valgyti kitur :)

Pagrindinė problema aišku – vadyba. Lievi savininkai, jei nemoka žmonėms, tai ir viskas tuo pasakyta. Keista, kaip jie nebankrutuoja.

Vytautas 2012-12-07 11:23

Na Chicken Tikka Masala tikrai nėra Bengalų valgis.

Muzikantas 2014-02-13 23:46

Ir as noreciau blogai atsiliepti apie sio restorano vadyba.
Pries dvi savaites buvau sutares ir rezervaves laika, kad Sv. Valentino vakara grosiu siame restorane. Tai gi isvakarese paskambino ir pasake: atsiprasome, jusu paslaugu mums nebereikia.
LABAI NEKOREKTISKAS POELGIS…

Parašykite komentarą