← Atgal
Kulinarinis gidas atostogaujantiems Nidoje
↓ 2012 - 07 - 31
Kodėl verta ar neverta važiuoti į Nidą - nekalbėsiu. Tačiau norėčiau paminėti, kas mane, būnant ten, švelniai stebino.
Visų pirma - švara ir tvarka. Nors Nida, kaip ir visas Neringos miestas, niekada negarsėjo netvarka, tačiau atvykus, tikrai sunku nepastebėti iščiustytų skverų, takų pušynuose ar pamario gatvių. Nieko naujo, bet malonu akiai. Nors gal dar ir dėl to tvarka, kad į Nidą visokios valkatėlės ir žemo intelekto koeficiento owneriai nevažiuoja. Aišku, pasitaiko visko, teko nugirst dviejų gibonus primenančių piliečių pokalbį, kad "čia taip gerai, taip gerai, trūksta tik ką nors sudaužyt iki pilnos laimės".
Kitas dalykas - žmonių durnumas, sumaišytas su keistais polinkiais. Durnumas - nes dviračiais važiuoja ten, kur negalima, o pėstieji eina dviratininkams skirtais takais. Kitaip nepavadinsi, kaip durnumu. Keisti polinkiai pasireiškia pliaže: vietos į visas puses po niolika arų, nors namus statyk, bet atėjusi šeimynėlė būtinai pasiklos savo rankšluostukus taip, kad remtųsi pėdomis į jūsų veidus (arba - geriausiu atveju - jūsų pėdas), o jų bambliai drabstys smėlį jums į akis ir garsiai rėks. Šito aš niekaip nesugebėjau suprasti. Artumo poreikis? Vienišumo tyruose baimė? Kažkokia keistenybė, kuri man visai nepatinka. Mes juk ne Palangoje.
Tiek trumpai apie keistus ir gerus dalykus, kurie nesusiję su regėjimo, uoslės, gomurio, pilvo ir tūliko malonumais. (Tūliko - nes juk nėra baisiai smagu apsinuodijus maistu tūlike rymot. Smagiau, kai viskas sklandu, tiesa?)
Visi žino, kad Nidoje pavalgyti tikrai yra kur. Čia keletą aukštesnės klasės restoranų ras tokie, kaip aš ir Užkalnis (jau aprašyti Laukinėse Žąsyse restoranai Nerija, Nidus), nemaža vidutinio lygmens vietų, tačiau gi kurios tikrai nenuvils nei jūsų gomurio, nei piniginės ir, aišku, gausu ekonominės klasės užeigų, kuriose gausite visai neblogą fast food'ą už labai atitinkamą kainą.
Kadangi solidesnės vietos jau aprašytos, mes nusprendžiame savo 12 dienų skirti vietoms, kurios prašyte prašosi bent trumpos recenzijos - geros arba blogos. Aplankome bene 10 vietų, į kai kurias jų grįžtame ne po vieną ir ne po du kartus. Tad Laukinių Žąsų skaitytojams šį kartą siūlau netradicinę apžvalgą, t.y., ne vieno konkretaus restorano ar baro, o trumpą pratarmę į maitinimosi programą Nidoje.
Išskirtinio dėmesio šį kartą nusipelno restoranas Sensus Grill&Fish, įsikūręs Naglių gatvės pradžioje. Ši vieta išsiskiria dar ir tuo, kad yra vienintelė Nidoje, kur galima gauti pilstomo "Hoegaarden" alaus firminiuose bokaluose (10 Lt, bet ir Vilniuje kai kur tiek kainuoja, todėl čia yra visiškai normali kaina). Be to, čia yra šaldytuvas-vitrina, todėl galite pamatyti ir išsirinkti žuvį ar mėsos gabalėlį, kuris jums gražiausias ir geriausias.
Čia mes apsilankėme 5 kartus, todėl meniu tapo beveik mintinai žinomas: nuo įvairių užkandžių bei rinkinių, salotų, keleto sriubų iki grill kepsnių, jūros gėrybių ir burgerio. Turiu pagirti restoraną, nes visa, ką valgėme, buvo arti tobulybės: nenusisekus orui, skrandžiai ir organizmo termoreguliatoriai reikalavo karštos, aštrios, sočios sriubos: čia tokias ir gavome. Charčio sriubą rasite turbūt visose Nidos kavinėse ir užeigose. Suprantama: soti, tinkama gaminti iš maisto likučių (ne visur, aišku), gerai užgardinta prieskoniais, ši sriuba yra tarsi magnetas, kai gamta nusprendžia suvaizduoti, kad dabar gilus ruduo, o ne vidurvasaris. Kita sriuba, kurią ragaujame Sensuse - žuvies sriuba su ant grotelių kepta žuvies asorti. Sriuba nuostabi (18 Lt) - buljonas skaidrus, bet sodrus; čia randame ir krevečių, ir gabalą ungurio, lašišos, moliuskų. Puikiai patiekta, ypatingai rekomenduotina žuvies ir jūros gėrybių mėgėjams.
Užkandžių sąrašas neblogas, kelis kartus imame rinkinius iš Ispanijos turgelių (21 Lt). Aišku, greičiau iš Maximos lentynų, bet rinkiniai geri: daug įvairaus sūrio, alyvuogių, kumpio ir dešros, prie viso to (kaip ir prie visų kitų patiekalų) patiekama labai šviežios, šiltos duonos. Kepta duona čia irgi kitokia: plonai raikyta ir skrudinta gruzdintuvėj atrodo lyg čipsai (7 Lt).
Dar vieną pliusą Sensus gauna už salotas: kitur gi, tos salotos tokios... a la pekino kopūstas su pomidorais/vištiena/agurkais ir kokiu nors "kečup/garčitsa/majonez" padažu. O čia už 16 Lt (labai nebloga kaina, tikrai) gauname gražiai išdėliotas lapines salotas, pabarstytas moliūgų sėklomis, sėmenimis ir kepintų migdolų drožlėmis, apdėtas ką tik grillinta vištiena, šviežiomis daržovėmis ir paskanintas žolelių ir aliejaus padažu. Šaunuoliai. Ne visur Vilniuje tokių gausi. Salotas valgome tris kartus.
Eilė burgeriui (16 Lt): geras, šviežias, skanus, su taip, kaip pageidausite iškepta mėsa. Bulvės, tiesa, ne pačių ruoštos, pirktinės. Bet už tokią kainą komplektas puikus. Kažkoks nevisprotis atsiliepime Foursquare rašo, kad čia neva blogiausias burgeris mieste - gal ir blogiausias, jei lyginsi su Makdonaldu ar Burger King'u, jei suprantate, ką turiu omenyje.
Dar ragaujame grillintos vištienos (22 Lt) ir jautienos nugarinės su žaliųjų pipirų padažu (35 Lt) (ne išpjovos!), pateikiamos su grillintom daržovėm. Mėsa - ir vištiena, ir jautiena - puikiai iškepta, sultinga, minkšta, daržovės taip pat puikios, tačiau nereikėtų apgaudinėti su tuo grill daržovių pavadinimu - jei keptos keptuvėje, tai čia joks ne grillis, ane?
Kolegos ragauja moliuskus su baltuoju padažu (21 Lt) bei tigrines krevetes su Sambukos padažu (24 Lt) - pagal veidų išraišką aišku, kad viskas skanu ir gerai. Tiesa, moliuskai čia patiekiami ne belgiškuoju būdu - tai yra, be bulvyčių, o krevetės prašosi kiek druskos, bet čia irgi labai individualus skonio reikalas. Kiti gi dar valgo grillint'ą doradą su tom pačiom grillintom - keptuvėj keptom daržovėm (35 Lt), ir giria - žuvis iškepta puikiai ir netgi puikiau, nei yra tekę ragauti.
Kiek išgeriame baltojo belgiško - nesuskaičiuoju, bet Sensuse paliekame adekvačias sumas, t.y., tokias, kai jauti pasitenkinimą, todėl pinigai keliauja kažkur į antrą ar trečią planą. Šiame restorane nuolat sausakimša, gal dar ir dėl to, kad čia dirba padavėjas, labai jau panašus į Saulėlydžio žvaigždę Taylor'ą Lautner'į. Arba aš padauginau Hoegaarden.
Jei vertintume žąsimis, ši vieta tikrai nusipelno keturių žąsų. Kodėl ne penkių? Todėl, kad su desertais ten yra amžina bėda: dienos desertas kainuoja 15 Lt, bet iš mielų padavėjų akių kiekvieną kartą išskaitome "NEIMKIT" ir neimam. Ačiū jiems už tai, bet deserto mes tai kartais norim, todėl virtuvei čia minusas.
Kita vieta, į kurią verta užsukti (nors, girdėjome, ne kiekvieną dieną - vieną kartą per savaitę virtuvės šefas išvyksta "medžioti" avienos) yra "Jelita", kaukazietiškos virtuvės oazė G. D. Kuverto g. 7f.
Lauke kavinės teritorija išsidėsčiusi dviejuose lygmenyse - apačioje ir kiek aukščiau; aukštesniame lygmenyje ir baldai kitokie, nei apačioje - labiau elegantiški, primenantys prabangius Viduržemio jūros kurortų baldus. Tačiau mes vis tiek sėdame apačioje, kur, atrodo, sukinėjasi ir pats savininkas (o gal šiaip vadovas), o pasienyje susodintos prieskoninės žolės: mėtos, šalavijai, čiobrelis, rozmarinas, petražolė... Žmonių vakare yra, dar keli kolektyvai prisijungia vėliau.
Nors mūsų padavėja nėra labai patenkinta atvykusiais klientais, meniu gauname laukę nelabai ilgai. Tai dvipusis popieriaus lapas su trumpu ir aiškiu meniu: dominuoja griliaus patiekalai, bet yra - o valio - ir plovas, kurio aš ir užsisakau (25 Lt). Kadangi oro temperatūra vis dar primena gilų rudenį, imame ir chašlamos - sriubos su aviena (18 Lt). Nors gyvenimo draugas labai nori kažko "nuo griliaus", visgi imame rekomenduojamą plekšnę su grill daržovėmis (25 Lt). Dar mums labai patinka vynų sąrašas - čia ne tik gausu Makedonijos vynų, bet ir siūloma namų vyno buteliais, renkantis tik vynuogių veislę. Tai kainuoja tik 27 Lt, o tai, sutikite, yra tikrai adekvati kaina. Juolab, kad atkeliavęs Merlot - išties neblogas.
Laukiame maisto - pirmiausia sriubos. Sriuba puiki: šmotas avienos, daug stambiai pjaustytų daržovių, tamsus sultinys, ryškus skonis: valgome pasigardžiuodami, tačiau kiek nusiviliame atnešta duona: krepšelyje pati pigiausia a la Palangos ir kažkoks Pieniškas batonas - mums nereikia duonos, bet tai, mano manymu, kiek per prasta tokiai vietai.
Netrukus gauname plovą - aš kertu su pasimėgavimu: tinkami ryžiai, gal kiek sausoka aviena, kepintos daržovės, puikiai juntamas kuminas ir šviežiai papjaustyta kinza (mūsuose vadinama kalendra). Aštrumo užtenka, česnakas juntamas, žodžiu, arti to, ką Vilniuje duoda Uzbekistanas ar Čaichana.
O va plekšnė virtuvės šefui kiek nepavyko - aš turbūt nebūčiau tokios atidavusi klientui, nes ji perkepė, oda susitraukė ir sutrūkinėjo, vaizdo prasme atrodė, kad ją jau kažkas apvalgė. Skonis nebuvo blogas, tik kad jau tos plekšnės vyrui užvalgyt tikrai mažoka. Daržovės skanios, jų nemažai, tačiau vėl gi - kokios čia grill daržovės, jei jos keptos keptuvėj? Gal čia vietinė Nidos mada?
Prašome deserto, kurio nėra meniu - o gal turės? Ir turi - pachlavos. Gauname, tačiau arba aš kažko nesuprantu, arba čia kokia nors improvizacija - riešutų yra, bet dar yra obuolių, ir varškės (?). Sluoksnių tešloje yra, bet gal tik du. Kiek gyvenime yra tekę valgyt šio skanumyno, tai šis visai iš kitos operos. Aišku, mes jį suvalgome, bet tikėjomės ne to.
Finale prašom sąskaitos, panelė vis dar nusiminusiu ir pavargusiu veidu, lyg atlikdama vasaros bausmę už neišlaikytus sesijos egzaminus. Šalia sėdinti kompanija kalbasi apie viešbučio (mat Jelita - tai visas viešbutis) darbuotojus, kurie gauna algą po mėnesio ir tą pačią dieną išnyksta. Sunku tam jaunimui, kai pagalvoji. Vargšus išnaudoja sandėliukuose, verčia art už pinigus... Gaunam sąskaitą be pachlavos, tačiau po kiek laiko mergaitė susizgrimba ir mokame 91 Lt plius arbatpinigius. Maistas nėra blogas, bet labiau link vidutinybės, aptarnavimas pusėtinas, todėl ši vieta gauna tris žąsis.
Čia baigiasi a la restoraninė odisėja, ir visus kitus kartus mes bandome vietines užeigėles, kuriose tikras kurortinis fast food'as: cepelinai, fritiūrinėse kepti kepsniai, picos, tailandietiškas take away, kempingo kinietis ir kiti. Tiesa, apsilankome ir Don Vito (Taikos g. 32 b), kur valgome per mažai, kad galėčiau parašyti išsamią apžvalgą; paminėsiu tik tiek, kad meniu laukti reikia labai ilgai, todėl aš neapsikentusi atsinešu jį pati. Toliau aptarnavimas neblogas, gauname Charčio sriubos su šviežiai spaustu česnaku (12 Lt) bei salotų su grillinta vištiena (18 Lt). Valgoma, bet neįsimintina, todėl net nefotografuoju. Dar apsilankome Kitchen, bet man ten kažkas ne taip: man atrodo, kad šičia kainos perlenktos labiausiai iš visų aplankytų vietų. Pavyzdžiui, mano delno dydžio tartas su daržovėmis kainuoja 12 Lt. Itališkos makaronų salotos tikrai skanios, gaivios, tačiau jų labai simboliškas kiekis už 16 Lt. Žinoma, jei būtų buvęs geresnis oras, gal ir būtume ėję pasėdėti į antro aukšto terasą, tačiau deja, mums nepasisekė.
Atskiros pastraipos vertos trys fast food'inės vietos: Kuršis, Senasis uostas ir Pašiūrė (sutikite, pavadinimas tikrai apetito nežadina). Visos šios vietos įsikūriosios šalia, interjeras nėra tai, dėl ko liaudis ten eina: dažniausiai visose trijose lauko staliukai užsėsti, o jei labai šalta - tai užsėsta ir viduje.
Mes einame čia, nes žinome, ką gausim: fritiūrinėse keptus kepsnius su fri bulvėmis, daržovių asorti šalia (tikėjausi konservuotų žirnelių, bet nebededa!), bulvinius blynus, cepelinus ir visus kitus kurortinius atributus. Be to, kainos čia turėtų patikti tiems, kas nenori visko pravalgyti. Šių vietų ypatumas tas, kad maistą, kokį beužsisakytumėte, gausite maždaug per 10-15 minučių. Blogai yra tai, kad sriuba tuo metu vis dar valgoma, o čia jau gauni savo vištienos kepsnį.
Kuršyje man patiko vištienos kepsnys Klumpė - na čia tas šaldytas paniruotas vištienos šmotelis, įdarytas sūriu ir žolelėmis, patiekiamas su bulvėm fri ir daržovėm (22 Lt). Bulvinių blynų porciją įveiksite sunkiai (14 Lt), tačiau dar ir dėl to, kad blynų tešlą labiau sudaro miltai, o ne bulvės, bet česnakinio varškės kremo patiekta sočiai ir negailint. Dar čia galima suvalgyt žuvies kepsnių, aplietų baltais riebiais padažais, įvairių silkių ir salotų su kečupo-majonezo padažais. Senajame uoste pasiilgusiems ko nors naminio, visai nemeluodama rekomenduoju naminius (14 Lt) arba menkių kotletukus (17 Lt). Patiekiami su keptom bulvėm, baltu padažu ir šviežiom daržovėm, šie patiekalai visai maloniai nuteikia gomurį. Be to, niekam po to nebuvo problemų anei su virškinimu, anei su kitais galais. Dar čia labai nebloga, tiršta, gausiai daržovių pripjaustyta aštraus skonio Charčio sriuba (kaip matote, beveik visur jos ragavau) (12 Lt). Žirniai su kiaulių ausytėmis ne patys nuostabiausi, bet visai neblogi: nesausi, neperdžiūvę nuo daugybės kaitinimo kartų, ausytės, nors ir rūkytos, visgi minkštos, tad maloniai kramtosi.
Kažkurią dieną akcijiniai cepelinai čia kainavo tik 10 Lt, o tai, patikėkit, yra arti stebuklo. Nors kitur cepelinai kainuoja taip pat visai padoriai: apie 14-16 Lt. Visai protinga strategija, apie tai nesenai rašė Rokiškis.
Kavinėje Pašiūrė valgyti cepelinai, silkė "lietuviškai" bei vištienos kepsnys taip pat paliko padorų įspūdį: normalios porcijos, neperlenktos kainos, malonus ir greitas aptarnavimas. Už tai visos trys vietos nusipelno bent nedidelio pagyrimo. Ir užsikimškit visi, atsiliepimuose rašantys, kad kepsnys be plutelės, o blynai "kiek perkepti". Atsiprašau, mokat kapeikas ir dar rėkiat? Eikit į Neriją ir ten kabinėkitės. Arba geriau į Maximą - nusiskusit bulvių ir išsikepsit blynų a la "geriausipagalmane".
Sąmoningai maisto šiose vietose nefotkinau, kadangi tai nėra išsamus kiekvienos kavinės vertinimas. Tai trumpas pasakojimas apie tai, kur ir kodėl Nidoje galima valgyti. Vertinant žąsimis, po tris kiekvienam.
Dar dvi vietos, vertos paminėjimo: sumuštininė Kaštonas prie prieplaukos ir Panda - tailandietiškas teikevėjus. Nidos senbuviai arba daug metų čia besilankantys svečiai atsimins, kad kažkada šioje vietoj buvo kavinė Po kaštonu, todėl ir dabar ši vieta su dideliu kaštonu vidury "kiemelio" vadinasi panašiai. Čia ne kavinė, ne restoranas ir net ne baras. Man labiausiai panašu į Jamaikos pašiūrėles - iš lentų sukaltas baras, keletas kėdžių, egzotiškos sultys, kurių nėra Maximoj, lengva regio muzikėlė ir labai smagūs darbuotojai. Čia galima suvalgyt karštą sumuštinį, ką tik iškeptą kruasaną, išgerti milžinišką (kokie 0,6 l) smoothie, įvairios kavos ir kokteilių bei gauti nemokamo Wi-Fi, kas yra aktualu taupiesiems.
Atmosfera smagi, kainos, nors ir nėra labai mažos, taip pat nesikandžioja: karštas sumuštinis su tunu 10 Lt, kruasanas 3 Lt, latte kava 7 Lt, o milžiniškas smoothie - 9 Lt. Na, o Pandą rasite šalia Sensus - nedidelė užeiga, siūlanti wok stiliaus patiekalus: principas kaip ir Vilniaus Wok to Walk: renkiesi pagrindą, priedus ir padažus, finale gauni lauknešėlį (labai neprisikrovus, gaunasi apie 22 Lt/vnt.) Nėra labai pigu, bet skanu ir naudinga, kai negali išeiti iš namų, o valgyt norisi. Deja, internete juos surasti sunkoka, bet gal jiems kol kas ir taip gerai? Šias dvi vietas galima būtų vertinti dviem žąsimis, bet per mažai maisto paragauta, kad leisčiau sau daryti išvadas.
Buvome ir Čili, kur labai mandrai organizuojamas aptarnavimas su nešiojamais terminalais. Kol mergaitė ima užsakymą, virtuvė jį jau gamina. Gal ir gerai, tik reikėtų gal kokius update'us kartais parsipūsti, nes sriubą gauti po karšto kažkaip nei šis, nei tas.
Tiesa, tokia sistema (berods, viena pirmųjų Marijos žemėje) Senam Žvejy veikia nepriekaištingai, ir nors šiemet ten neužėjome (driekėsi pusės km eilė išalkusių), tikiu, kad ten vis dar viskas ok.
Kadangi vietų aplankyta nemažai, tikiu, kad galbūt kažkur kainose įvėliau netikslumų, tačiau paklaida daugiausia 1-2 Lt. Nidoje pavalgyti gali visi: ir išrankūs, ir mėgstantys milžiniškas porcijas, ir tie, kuriems eurai piniginių nedrasko.
Autorė Miglė Makauskaitė
Senam Žvejy jau 10 metų viskas ok :) Skanu, paprasta, be pretenzijų į prabangą ir etc.
Šiuo metu esu Nidoje ir čia papasakotas tiesas galiu patvirtinti. O kadangi Nidoje nesu naujokas, tai pastebiu kas ir kaip keičiasi. :) P.S. Čili su ta modernia sistema turbūt vis dar eksperimento stadijoje ir nelabai jiems sekasi.
Autorės tekstas nuo pusės apžvalgos rašytas atmestinu “ai, tingiu, bet reikia pabaigt, gal sueis” stiliumi. Nefainas ir Užkalnio stiliaus mėgžiojimas. O šiaip – ačiū už atsiliepimus, žinosim :)
kad dviraciu takais zirglioja ne lietuviai, o vokieciai ir rusai.
Don Vito virtuvė viena geriausių Nidoje. Jei ir reikia luktelėti – tikrai ne veltui.
Buvau nustebęs – Nidoje radom Kitchen. Kas/kur/kaip/kada? Fantastiškai kaip visada, įsikūrę labai įdomioje vietoje, viskas teisingai žodžiu – kodėl nebuvot? :)
Galiu atsakyti kaip redaktorius. Į Kitcheną Nidoje nueisime, kai atsiras laiko. Laukinės Žąsys nepalaiko myžčiojančio susižavėjimo ta labai vidutiniška vieta. Jeigu kažkam norisi jį šlovinti, tegul atsidaro savo portalą ir eina keliais aplinkui garbindami ir daužydami kaktą į cimunto plyteles.
…skanus prisiminimai ‘Vela Bianca” Juodkranteje.Is Nidos keliavome dviraciu(30km)…puiki kelione,pilna turtingo oro ir geru emociju,o netiketai uzmatytas ir aplankytas restoranas “Vela Bianco”padejo dideli,tobulai skanu,vaizdinga,kulturinga su elegancijos prieskoniu kulminacijos taska,musu ilgokos keliones,dviraciais metu.
p.s.priseskite antrame aukste,ten vaizdingiau ir prasmatniau.
Ką tik iš Kitchen’o. Aplinka normali, maistas vidutinis. Tas pats buvo ir pernai. Alpti tikrai nėra ko.
juokingiausia, kaip straipsnio pabaigoje pati teksto autore isiunta ant kazko. Net syptelejau. Patiko man tas Kastonas, vieta idomi ir stilius idomus, bet kava zinau, kad prasta :)
Kitchen ir Vilniuje buvusio Pegaso nepaveja, o Nidoje apskritai issikvepe ir nezinia uz ka pinigu prasantys
sveiki, vakar taip pat vakarieniavau Nidoje kavinėje -vyninėje Don Vito ,maistas iš tikro atitiko kaina ir buvo pagamintas su meile,viruvei tikrai priekaištu neturiu:))gero maisto reikia laukti taip laukiau maisto 47min.bet tikrai buvo verta. bet dėl aptarnavimo ir padavėju kultūros tai reikėtu stipriai pasistengti.paklausus patiekalo sudėties jos negali pasakyti kokie ten ingridientai GĖDA merginos, apie meniu padavimą ir patiekalu patiekimo taisykles tyliu…. gal kavines vadovas perskaitys šį atsiliepimą ir susimąstys apie aptarnaujančio personalo tobulinimą.
don vito tikrai nusipelno pagyru. su aptarnavimu problemu neturejome – i visus klausimus buvo maloniai atsakyta. Ko gero tiesiog nepasiseke su padaveja.