Atgal

Restorane man nereikia vandens iš krano. Nereikia ir jums.


2012 - 07 - 10

Aš turiu kelis žodžius visiems tiems (dažniau – toms, nes čia moteriškas elgesys), kas visą laiką mėgsta padaryti spektaklį restorane arba bet kurioje kitoje viešojo maitinimo įstaigoje, su savo reikalavimais “vandens iš krano”.

Tie žodžiai būtų tokie – jūs esate patys įkyriausi, nuobodžiausi ir dišoviausi žmonės, kokius tik galima įsivaizduoti, ir prieš tokius, kaip jūs, aš kovojau ir kovosiu. Jūs esate tik per plauką nuo to planktono, kurie nepalieka arbatpinigių, arba palieka 20 centų, nes “arbatpinigiai mano nuomone priklauso už gerą aptarnavimą”. Apie tuos krachaborus jau kalbėjau. Jiems prispjaudo į salotas, bet dar nepakankamai dažnai. Pakartosiu taisyklę: 10 procentų, o jei gaila, tai pasipjaustyk šlapianką ir sėdėk namie, gobšus runkeli, ir nevaidink bajoro (nes kuo didesnis runkelis ir varguolis, tuo didesnį maisto žinovą ir bajorą vaidina katpėdėlėse ir čarliuose, o dar neduok Dieve jei bus kur nors pabuvęs už Lietuvos ribų, tai jau tada niekada nebeužsikimš su savo sukruštomis istorijomis, kaip jis Prancūzijoje ar Slovėnijoje už 10 eurų gavo tiek, kad nebegalėjo nuo stalo atsikelti, ir kaip ten jį aptarnavo).

Dar pusė velnio (sakysiu atlaidžiai), kai prašoma vandens iš krano iš varganų ekologinių sumetimų, vai vai, girdi, nereikia čia pilstyti Eviano iš Alpių į plastikinius butelius ir vežioti keliais, deginant kurą, nėra čia ko, nereikia tų visų šiukšlių, kurios paskui pataiko poliariniams ruoniams į išangę ir sukelia jiems stresą, ar dar kažką. Na, gerai, kaip ir suprasti galima.

Bet reikalavimas pateikti stalo vandenį, kaip kažkokią kliento teisę , nes Amerikoje mat taip būna, yra absurdiškas ir šlykštus. Amerikoje, krachaborai jūs, tippinti reikia nuo 15% iki 25%, bet jūs jau apie tai pamiršote, nes jūsų atmintis kaip kūdros varlės – atsimenate tik tai, ką norite. Ką čia kalbėti - tai, kad ištisos gaujos burliokų pabuvo už Atlanto, dažniausiai pas gimines prie Columbus, Ohio, ir buvo pavėžyti iki artimiausio šoping molo ir Ze Internešenal Haus of Penkeiks (kas jiems paliko įspūdį nejuokais), yra didelė Lietuvos bėda. Buvo geriau, kai neišleisdavo tų, kas nepakankamai politiškai subrendę ir morališkai stabilūs, ir tame buvo didelės vertės.

Europoje buteliuotas vanduo sudaro svarbią restorano pajamų dalį – didžiulė marža, nešanti ant savęs kitus patiekalus, kurie yra mažai pelningi arba išvis nuostolingi. Nenorite mokėti 6 Lt už vandenį, kuris kainuoja 0,70 Lt didmenoje? Tai eikite namo, apsižiokite kraną ir gerkite. Kiekvienuose namuose yra kranas ir iš jo bėga vanduo.

Kai restoranus (kaip ir bet kuriuos kitus biznius) priverčia atsisakyti kažko labai pelningo (kaip buvo tada, kai ES apkarpė sparnus roumingo mokesčiams), pelnas visada persikelia kur nors kitur. Kaip nėra supermarketuose nemokamų maišelių, taip nėra ir nemokamo vandens stiklinėse. Tą vandenį kažkas turi atnešti, stiklinę – atnešti, įpilti, išplauti, išdžiovinti, tai viskas sąnaudos, ir už jas kažkas turi sumokėti. Didelė marža už vandenį – restorano teisė, o jūsų teisė yra pirkti arba nepirkti, ir jeigu neperkate, tai stumiate restoraną į tą teritoriją, kur jis perkels negautas pajamas ant kitų prekių ir paslaugų.

Jums patinka Italijoje? O kaip nasčiot pane e coperto, už duoną ir staltiesę, kodėl nenorit, kad ir Lietuvoje taip būtų? Kažkodėl visi iš Vakarų nori tik nemokamų dalykų, o tuos, kurie kainuoja, jie nelinkę minėti? O kai Niujorke  už madingą restoraną užsakymo metu prieš tris savaites dar pačardžina kokius $100 vienam svečiui, nonrefundable deposit, kad nekiltų noras užsisakyti ir neateiti? Pabandykime tai Vilniuje, gal atmuš norą reikalauti, kad viskas būtų, “kaip Vakaruose”. Jei rytoj Vilniuje išaušus rytui staiga rastumėm persikėlusius visus Amerikos restoranus, pakeitusius mums įprastas vietas, su visomis kainomis ir arbatpinigiais, 95% tų, kas dabar drebina orą savo idiotiškais palyginimais, cyptų ir prašytų, kad jiems grąžintų Forto Dvarą su akcijiniais cepais už 4,99 Lt.

Todėl aš kovojau ir kovosiu su tais reikalavimais nemokamo vandens restoranuose. Pirkau ir pirksiu buteliuotą, ir tebūnie jam išleisti pinigai mano duoklė už idealo siekimą.

O dar man atskiras palinkėjimas toms visoms restoranų lankytojoms, kurios negali užsisakyti patiekalo, nepasiaiškinusios su padavėju ir nepradėjusios sakyti, ko dėti ir ko ne – jums gali prispjaudyti dvigubai. Sauce on the side yra vienintelis legitimate prašymas, kurį galima toleruoti. Aš užsisakau Neringoje prie Kijevo kotleto batono, nes aš turiu pomėgį prapjauti šulinį ir paskui mirkyti batoną šiltame svieste, nes taip esu įpratęs nuo jaunystės. Visa kita yra fyfiškas išsidirbinėjimas. Paimi meniu, perskaitai ir užsisakai per 30 sekundžių. Tuo tarpu daugelis jų pasirenka sau vyrą greičiau, negu joms užima užsisakyti sumuštinį.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (124)
Alina 2012-08-31 10:16

koks dumblu trenkiantis Vichy? tai visiskai sintetinis vanduo, arciausias susidurimas su naturalumu tai ji veziojantis ekspeditorius :)
“Pakartosiu taisyklę: 10 procentų, o jei gaila, tai pasipjaustyk šlapianką ir sėdėk namie, gobšus runkeli, ir nevaidink bajoro (nes kuo didesnis runkelis ir varguolis, tuo didesnį maisto žinovą ir bajorą vaidina katpėdėlėse ir čarliuose…” – TAIP TAIP TAIP!!! pagaliau kazkas igarsino tai! Uzkalni, reiketu daugiau viesumo siai temai, Tu – gali :)

Isverstaskuri, tu man nepatinki. 2012-09-08 04:54

Aptarnavimas nebuvo visiškai tobulas – greičiau angliškas, mieguistas ir nelabai profesionalus, tai pamiršo pieštuką, tai to ar kito neturi ir pamiršo, kad neturi, bet iš esmės viskas gerai, čia Anglija ir taip net autentiškiau. Ir vandens iš krano neatsisakė atnešti, už ką jiems ačiū.

M. 2012-10-01 22:57

O kodėl tai yra išsidirbinėjimas?
Atostogų metu Pietų šalyse visuomet užsisakau GERIAMĄ vandenį iš buteliukų. Sveikatos sumetimais.
Lietuvoje, mano manymu, visas vanduo yra ar bent jau turėtų būti GERIAMAS. Ir namie jį mėgstu pagurkšnoti. Man tokio ir reikia, ne mineralinio, ne gazuoto, tiesiog paprasto, klasikinio, banalaus vandenėlio burnai suvilgyti. Žinoma, su sąlyga, jog jis pateikiamas “šviežias”, šaltas ir kątik iš čiaupo.
Restorano pajamų dalys ir proporcijos manęs, kaip kliento, tiesą sakant, visiškai nejaudina – aš ne labdara.
Moku už man patinkančią prekę ar paslaugą, o ne iš idėjos padėti restoranui išsilaikyti. O pats restoranas iš savo pusės gali žongliruoti kainomis tų produktų, kuris jis pats “sukuria” – patiekalų, netgi gėrimų – pateikti skanų kapučino taip pat ne kiekvienas geba.
Vertinu ir pirmenybę teikiu kokybei, ne kiekybei; į katpėdėles ir čarlius užsuku nebent paryčiais, kai blogas įprotis (prisivalgyti) nugali gerą įprotį (neprisivalgyti), bet “vandenį is krano” užsisakinėju. Ir net ne taupumo sumetimais (kažkaip ranka piniginėje neapsiverstų pagailėti 6 litų, kai sąskaita siekia kelis šimtus), bet tiesiog tai mane visiškai tenkina.

2012-12-22 23:14

Autorius turi teisę užsisakinėt vandenį iš buteliukų taip pat kaip aš turiu teisę užsisakinėt vandenį iš krano.

Egis 2013-01-11 15:58

Autorius turi nuomone, jog jo nuomone yra vienintele teisinga.

Parašykite komentarą